Polistireninis putplastis

Polistireninis putplastis (tarptautinis sutrumpinimas EPS) – standi, poringa, efektyviai šilumą izoliuojanti
medžiaga, kurią sudaro oras (98%), uždarytas į nedidelio skersmens polistireno (2%) rutuliukus.
Polistireninis putplastis šiandien plačiausiai naudojamas kaip ekonomiškai efektyvi termoizoliacija
pastatų šiltinimui, taip pat kelių ir krantinių įrengimui, interjero ar eksterjero dekoravimui, tūrinių
elementų formavimui,

Šilumos laidumas
Polistireniniame putplastyje oras uždarytas į 0,2-0,5 mm skersmens akeles, kurių sienelių storis
siekia 0,001 mm. Oras, būdamas blogas šilumos laidininkas, iš akelių neišsiskaido, todėl
polistireninis putplastis pasižymi geromis ir vienodomis termoizoliacinėmis savybėmis per visą
tarnavimo laikotarpį. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdinga šilumos laidumo
koeficiento vertė λ = 0,030-0,045 W / m×K. Kuo šilumos laidumas mažesnis, tuo termoizoliacija
geresnė.

Tvirtumas
Polistireninis putplastis atsparus mechaniniam poveikiui – gniuždymui, lenkimui, tempimui,
smūgiams. Praktikoje dažniausiai susiduriama su gniuždomąja grindų, plokščių stogų, pamatų
apkrova. Slegiamas jis išlieka lygus, nesusidaro duobės. Statmenojo paviršiui tempiamojo stiprio
reikalavimai aktualūs populiariųjų išorinių šiltinimo sistemų įrengimui.

Drėgmės laidumas
Polistireninio putplasčio struktūrą sudaro uždaros oru užpildytos poros, į kurias nepatenka drėgmė ir
teršalai. Polistireninis putplastis nėra higroskopinis – vanduo į jį gali įsiskverbti tik mikroskopiniais
kanalėliais tarp susilydžiusių akelių. Šią medžiagą ilgam (mėnesiui) pamerkus į vandenį, ji neįsigeria
drėgmės daugiau kaip 3 proc. tūrio. Tai beveik nedaro įtakos termoizoliacinėms savybėms.

Elgsena ugnyje
Polistireninio putplasčio elgsena ugnyje priklauso nuo panaudojimo sąlygų bei medžiagos savybių.
Lietuvoje polistireninis putplastis naudojamas su degimą slopinančiais priedais. Ugnį slopinantis
priedas yra netirpus vandenyje, todėl jis neišplaunamas iš medžiagos į aplinką ir išlieka efektyvus
dešimtmečius. Savarankiškai degti, taip kaip medis, polistireninis putplastis negali.
Neatsargiai naudojant metalo pjaustymo ar virinimo įrankius polistireninis putplastis apsilydo.
Pašalinus tiesioginį sąlytį su liepsnos šaltiniu, polistireninis putplastis liaujasi degęs ir lydęsis.
Izoliacinės medžiagos poveikis gaisro kilimui ir stiprėjimui yra nežymus arba jo nėra visai.
Deginant polistireninį putplastį, išsiskiriančių dujų toksiškas poveikis priskirtinas tik jose esančiam
anglies monoksidui. Kitų degimo dujų sudedamųjų dalių – monostirolio, aromatinių medžiagų,
bromo vandenilio – koncentracija menka, todėl toksikologinis poveikis yra bereikšmis.
Polistireninio putplasčio, naudojamo kaip statybinės termoizoliacijos, degumo temperatūra yra 374
°C. Žemiau šios temperatūros degios dujos iš besilydančios medžiagos nesusidaro.Polistireninio
putplasčio, naudojamo kaip statybinės termoizoliacijos, degumo temperatūra yra 374 °C. Žemiau
šios temperatūros degios dujos iš besilydančios medžiagos nesusidaro.

Ilgaamžiškumas
Polistireninis putplastis geba išlaikyti savo termoizoliacines ir mechanines savybes bei atlieka savo
funkcijas ne mažiau kaip 50 metų. Tai pagrįsta įvairia taikymo praktika bei moksliniais
eksperimentais.

putplastis

Putplastis

Kauno šilas

Putplastis

Etna

Putplastis

Ukmergės gelžbetonis