Stogo konstrukcijos ir dangos pasirinkimas yra labai svarbus individualaus namo statybų etapas, neapsiribojantis vien estetika, nors šiandien ir ji neabejotinai svarbesnė nei prieš keliolika metų. Daug tiesos, kad stogas – vienas brangiausių namo elementų, labai juntamų bendrose namo statybos išlaidose, tačiau retas namo savininkas įvertina, kad stogas turi didelę įtaką pastato eksploatavimo sąnaudoms. Renkantis stogą reikia vertinti ir jo funkcionalumą, ypač planuojant palėpę, viršutinių aukštų komfortą (pavyzdžiui, parinkti izoliaciją ir dangą, kuri veiksmingai slopintų lietaus garsą), galimybę įsirengti saulės elektrinę (kuo stogo
geometrija sudėtingesnė, tuo sudėtingesnis ir elektrinės įrengimas). Išsiaiškinkime, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis stogo formą, konstrukciją, dangos tipą ir kt. Pragmatiškas požiūris į stogo konstrukcijos ir stogo dangos pasirinkimą, kaip ir į namo statybą apskritai, yra sveikintinas dalykas. Todėl labai svarbu, kad konkretūs sprendimai būtų priimti projektavimo etape.

Individualių namų stogų tipai – pranašumai ir trūkumai
Renkantis stogą reikia atsižvelgti į vietovę (jos reljefą, apstatymą, šalia esančius pastatus), asmeninius pageidavimus ir praktinius klausimus (komfortas, funkcionalumas, laikančioji konstrukcija) bei stogo priežiūros išlaidas. Kai jau žinome, kokią veiksmų laisvę turime, reikia priimti konkretų sprendimą.

Plokštieji stogai
Plokštieji stogai yra paprasčiausias ir bene pigiausias sprendimas, dažniausiai pasirenkamas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose arba statant daugiabučius.
Tačiau šiais laikais ir individualioje statyboje plokštieji stogai vis populiaresni. Jie ne tik modernaus, avangardinio dizaino bruožas – dažnai tokio stogo paviršius panaudojamas kaip terasa. Plokščiųjų stogų trūkumas tas, kad žiemą tenka valyti sniegą – nepaisant to, kad klimatas šyla ir mums nuolat prognozuojamos šiltos besniegės žiemos, tačiau žiema yra žiema, ji prognozių neskaito ir kartais užverčia mus sniegu. Taip pat verta žinoti, kad, nepaisant neabejotinų pranašumų (tarp kurių ir mažesnė stogo kaina), šio tipo stogams reikalinga kruopščiai parinkta ir tinkamai sumontuota hidroizoliacija. 

Šlaitiniai stogai

Šlaitiniai stogai – populiariausias konstrukcijos tipas. Tokie stogai gali būti vienšlaičiai, dvišlaičiai, keturių šlaitų ar net gana sudėtingos geometrijos.

Vienšlaičiai stogai yra panašūs į plokščiuosius, tačiau turi didesnį nuolydžio kampą (dažnai 7–14°, o kartais ir gana didelį). Šis sprendimas puikiai tinka namo priestatams arba siauresniems, bet ilgesniems namams. Bet jei renkatės tokios formos stogą, turite žinoti, kad palėpės įrengimo galimybės bus gana apribotos.

Dviejų šlaitų stogai yra gana paprasta ir bene dažniausiai sutinkama konstrukcija. Dengiant tokius stogus daug sunkumų neiškyla, nereikia atlikti sudėtingų, daug laiko reikalaujančių darbų, galima efektyviai naudoti įvairių rūšių stogo dangas. Dvišlaičių stogų pranašumas tas, kad jie palyginti nebrangūs ir, esant didesniam nuolydžiui, leidžia įrengti gana erdvią ir funkcionalią palėpę.

Keturių šlaitų stogai, kurių nuolydis paprastai būna vienodas, irgi labai populiari konstrukcija. Šiais laikais du didesnio ploto šlaitai yra trapecijos formos, o du mažesni – trikampio. Ankstesnės statybos namuose keturių šlaitų stogus dažnai formuoja keturi trikampiai. Po keturių šlaitų stogu irgi galima įrengti palėpę, tačiau jos naudingasis plotas bus gerokai mažesnis nei tuo atveju, kai tokio pat ploto namas turi dviejų šlaitų stogą.

Daugiašlaičiai stogai paprastai pasirenkami statant didesnio ploto ir daug patalpų turinčius, gana sudėtingos architektūros pastatus. Jiems būdingi daugybiniai įvairių formų (trikampių, trapecijų, lygiagretainių) nuolydžiai. Tokie stogai neretai išryškina net primityvaus „bloko“ formos namą, tačiau daugiašlaičio stogo konstrukcija yra labai sudėtinga, todėl montavimas reikalauja daug laiko, yra brangus, tokio stogo kokybė labai priklauso ne tik nuo parinktos dangos, bet ir nuo montuotojų kvalifikacijos. Ant tokių stogų sudėtinga montuoti saulės elektrines. Jei jūsų namas dar tik pradedamas projektuoti, turėkite omenyje, kad kuo stogas turi daugiau kampų, tuo jis bus brangesnis ne tik savo medžiagomis, bet ir darbų kaina.

Mansardinio stogo konstrukcijoje kiekvieną šlaitą sudaro dvi dalys: viršutinė dalis su mažesniu nuolydžio kampu ir apatinė – stačioji stogo dalis. Mansardiniai stogai leidžia labai funkcionaliai įrengti palėpę, nes jūsų neriboja statesni stogo šlaitai. Būtent palėpės įrengimo galimybės ir nulėmė mansardinių stogų sugrįžimą į šiuolaikinę architektūrą. Tokie stogai leidžia įgyvendinti savitus ir įdomius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti langus statesnėje šlaito dalyje, kuri labiau tarnauja kaip siena, o ne kaip stogo šlaitas. Tačiau reikia nepamiršti, kad mansardinio stogo įrengimas – vienas sudėtingiausių, reikalaujantis iš rangovo didelių įgūdžių ir kruopštumo tiek kalbant apie pačią konstrukciją, tiek apie stogo dangos įrengimą.

Į ką atsižvelgti renkantis stogo tipą?

Nors sakoma, kad frazė „stogas – namo vizitinė kortelė“ yra labiau rinkodaros šūkis, tačiau tai nereiškia, kad joje nėra tiesos. Vizitinė kortelė yra visas pastatas, o stogas neatsiejama jo dalis – kaip taškas virš „i“. Bet reikia pasakyti, kad visą namą jūs matote tik tada, kai esate prie jo arti. Jei atsitrauksite ir žiūrėsite į gyvenvietę ar kvartalą iš toliau, jūs matysite stogus. Taigi posakyje „stogas – namo vizitinė kortelė“ tiesos yra daug.

Kadangi kiekvienam statytojui jo nuosavo namo estetika yra svarbi, visiškai pateisinamas dėmesys tiek įspūdingai stogo konstrukcijos formai, tiek patrauklios stogo dangos parinkimui. Tačiau visada verta prisiminti, kad dizainas neturėtų užgožti praktinių aspektų, todėl, prieš priimant konkretų sprendimą, verta atsakyti į keletą klausimų. Pirmiausia: koks bus stogo nuolydis ir ar reikės palėpės? Stogo nuolydis ir palėpės įrengimo galimybės glaudžiai susijusios, todėl į norus dėl palėpės reikia atsižvelgti projektavimo etape, įvertinti ne tik, ar ji jums apskritai reikalinga, bet ir tai, kokių erdvių norėtumėte, kokia bus jų paskirtis. Antra: kokio tipo bus namas (mūrinis, skydinis, karkasinis, rąstinis). Ketvirta: vietovės diktuojamos sąlygos (ar tai namas individualių namų kvartale, ar namas pamiškėje, ar prie ežero). 

Turbūt nereikia priminti, kad pagrindinė stogo funkcija – saugoti namą nuo oro nepalankių meteorologinių veiksnių, todėl renkantis konstrukcijos tipą verta atsižvelgti į vietovėje vyraujančias sąlygas (kritulių intensyvumą, vyraujančias vėjo kryptis ir kt.) ir namo vietą joje (ar namas ant kalvos, ar dauboje, ar atviroje vietovėje, ar apsuptas medžių). Yra stogo dangų, geriau saugančių nuo per didelio karščio, dangų, pasižyminčių didesniu atsparumu korozijai, arba itin lengvų dangų, kuriomis sėkmingai galima dengti senesnius pastatus, kurių gegnėms jau ne vienas dešimtmetis.

Renkantis stogo tipą ir jo dangą visada naudinga pasitarti su keliais specialistais. Vienas jų – architektas, galintis patarti tiek dėl pačios dangos pasirinkimo, tiek dėl spalvų. Daug naudingo gali atskleisti stogo medžiagomis prekiaujančių bendrovių atstovai, o kad pamatytumėte dar aiškesnį (arba dar painesnį) vaizdą, gerai būtų pasikonsultuoti su stogdengiais, nes jų ir gamintojų atstovų nuomonės (ypač dėl dangos tinkamumo konkrečios formos ir nuolydžio stogui) kartais išsiskiria. Paprastai gamintojų lūkesčiai dėl stogo formos, šlaito nuolydžio, laikančiosios konstrukcijos stiprumo didesni, o stogdengiai – atsargesni.

Atviroje vietoje statomo namo savininkai turėtų įvertinti kraštovaizdį ne tik dėl to, kaip į jį įsilies visas namas su savo stogu, bet ir kaip nuolat besikeičiančios oro sąlygos ir krituliai veiks stogą. Atviros vietos namas bus veikiamas įvairių krypčių vėjų, tad tokiam namui naudinga rinktis atsparesnes stogo dangas. Jei namas statomas pajūryje, reikia įvertinti didesnę santykinę drėgmę, sūrų jūros orą, kas labai skatina korozijos procesus. Kartais teigiama, kad pajūryje statomiems namams plieninės dangos netinka, bet tai netiesa – modernios, garsių gamintojų plieninės dangos turi patikimą, gerai nuo korozijos saugantį padengimą. Kita vertus, kam rizikuoti ir nervintis, ar ir kiek atlaikys, kai yra įvairiausių alternatyvų. Pavyzdžiui, neasbestiniai banguoti lakštai atsparūs rūgštims ir šarmams, PVC dangos taip atsparios agresyviai aplinkai.

Jei namas statomas gamtoje, šalia miško, verta pagalvoti apie tokias dangas, kurios natūraliai įsilies į aplinką. Tačiau vietovėse, kur iškrenta daug nuosėdų, nederėtų rinktis bituminių čerpelių. Bituminėms čerpelėms gali pakenti spygliuočiai: nukritę spygliai įsirėžia į bitumą ir jame kaupiasi nešvarumai, auga kerpės.

Miestuose, individualių namų kvartaluose dažnai rekomenduojama rinktis tokią dangą, kuri derėtų su aplink esančiais namais. Tokiu atveju stogo dangos pasirinkimą labai gerai išsprendžia architektai. Tikrai nemanau, kad visų individualių namų kvartalo stogai turi būti vienodi, tačiau estetikos vientisumo išlaikymas duoda geresnį vizualų rezultatą. Pasinaudoti architekto patarimais visada yra naudinga, tačiau nereikia atmesti ir savo pageidavimų.

Kokie galimi stogų dangų variantai?

Išvardyti galimus dangų variantus nesunku:

  • plieninė stogo danga;
  • banguoti lakštai;
  • keraminės arba betoninės čerpės;
  • akmens skalūno plokštelės;
  • prilydomoji stogo danga.

Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo mažesnis pasirinkimas: pavyzdžiui, plokščiajam stogui rekomenduojama tik prilydomoji danga. Nedaug dangų tinka ir tiems stogams, kurių nuolydis nėra didelis. Paprastai tai vienšlaičiai stogai, kuriems dažniausiai parenkama arba prilydomoji danga, arba klasikiniai metaliniai profiliai. Nerekomenduojama ant mažo nuolydžio stogų montuoti skardinio čerpinio profilio ar šiferio dangos. Jei šlaitinis stogas status, ant jo galima montuoti bet kokią dangą. Dėl to, kokia danga kokiam stogui tinka, nesutariama, pavyzdžiui, gamintojas gali rašyti, kad jo čerpes galima montuoti ant keliolikos laipsnių nuolydžio stogo, o štai stogdengiai sakyti, kad nerekomenduoja montuoti molinių arba betoninių čerpių, kai stogo nuolydis mažesnis nei 20°, nes, esant mažam nuolydžiui, stogo dangos beveik nesimato, o rizika, kad netinkamai parinkus dangą stogas gali pradėti leisti vandenį, yra didelė.

Jei kalbėtume apie namo tipą, tai reikia pasakyti, kad tvirtas sienas turinčiam mūriniam namui tinka bet kokia stogo danga. Karkasiniams ar skydiniams namams nerekomenduojamos sunkios dangos (molinės ar betoninės čerpės, skalūno plokštelės).

Lentelėje nurodyti stogo šlaito pasvirimo laipsniai yra tik orientaciniai.

Įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingų skaičių. Pavyzdžiui, bituminėms čerpelėms rekomenduojamas nuo 9° nuolydžio stogas, skarda irgi gali būti dengiami stogai nuo 9°, bet šiuo atveju viskas priklauso nuo profilio.

Kaip matote, jei stogą laikančioji konstrukcija nėra itin patvari, betoninės ir keraminės čerpės arba akmens skalūno plokštelės nebus geras sprendimas: 1 m2 tokio stogo sveria apie 50 kg (nepamirškite sniego ir vėjo), taigi 200 m2 stogas svers apie 10 tonų. Šiferio svoris mažesnis – 14 kg/m2, plieninė stogo danga dar lengvesnė – apie 5 kg/m2, o dar lengvesnė prilydomoji PVC – P danga (apie 2 kg/m2).

Biudžetas. Kas turi įtakos stogo statybos kainai?

Stogo statybos kaina priklauso nuo pasirinktos konstrukcijos. Taisyklė paprasta: kuo paprastesnė stogo konstrukcija, tuo pigiau ją įrengti. Sudėtingas daugiašlaitis stogas gali kainuoti kelis kartus brangiau nei paprastas dvišlaitis. Sudėtingų konstrukcijų stogai reikalauja daugiau medžiagų (tam pačiam plotui padengti medžiagų sąnaudos būna didesnės nei paprasto stogo atveju), jam reikia daugiau įvairių elementų (lietvamzdžių, latakų ir kt.). Kai kurių dangų neapsimoka rinktis labai sudėtingiems stogams, nes atliekų procentas būna gana didelis.

Labai svarbu, kad stogo danga būtų teisingai sumontuota, todėl nerekomenduojama rinktis tų stogdengių, kurie siūlo mažiausią kainą – prasti meistrai gali sugadinti brangią ir kokybišką stogo dangą.

Nepamirškite, kad stogo dangos kaina padidės ir dėl daugybės įvairių papildomų dekoratyvių ir konstrukcinių elementų. Kiekvieno stogo kainą reikia skaičiuoti individualiai ir tik tuomet paaiškės tikrieji skirtingų stogo dangų kainų skirtumai, nes bus įvertinta ir tai, kad sunki stogo danga reikalauja tvirtesnės ir kartu brangesnės laikančiosios konstrukcijos.